1775 m. pradėta statyti Šventųjų laiptų, arba Kristaus laiptų, koplyčia. Pastatyti iš akmens, atgabento iš Švedijos. Koplyčia vienaaukštė, su masyviu bokštu, kurį dengia keturšlaitis stogas. Kiekvieno jos fasado kompozicija skirtinga.
Kristaus laiptų koplyčia atspindi potridentiniu laikotarpiu Europos kalvarijose ėmusią plisti Šventųjų laiptų apėjimo praktiką. Šventieji laiptai derėjo prie Kryžiaus kelio lankymo tradicijos, tačiau jų lankymas ir Kryžiaus kelio ėjimas iš pradžių egzistavo kaip dvi atskiros religinės praktikos. Šventieji laiptai labai dažnai statyti bernardinų globojamose kalvarijose. Kad gautų atlaidus, maldininkai turėdavo Šventaisiais laiptais lipti keliais, kalbėdami atitinkamas maldas.
Tytuvėnų Kristaus laiptų koplyčios kiekviename laiptelyje po stikliniu gaubtu įmontuotos relikvijos – iš Palestinos parvežta šventa žemė. Viena laiptų eilė skirta maldininkams užlipti keliais, kita – nusileisti.
Užlipę Šventaisiais laiptais, maldininkai atsiduria nedidelėje viršutinėje koplyčioje. Čia stovi iš gipso lipdytas altorius su Nukryžiuotoju centre.
Atsiliepimai