Socialinis verslas

Kas yra socialinis verslas?

Socialiniai verslai – tai organizacijos, kurių misija yra atrasti kūrybiškus, verslius sprendimus didžiausioms socialinėms visuomenės problemoms spręsti.

Socialiniai verslai ne tik generuoja pelną, tačiau ir sprendžia skurdo, išsilavinimo galimybių stygiaus, nedarbo, visuomenės sveikatos ir kitas problemas.

Kas yra socialinė ekonomika?

Šiandieninė ekonomika apima tris atskiras sritis: privatų sektorių, viešąjį sektorių ir socialinę ekonomiką (angl. social economy). Socialinę ekonomiką sudaro fondai, ne pelno siekiančios organizacijos, kooperatyvai, asociacijų ir kitų aktyvių piliečių ir savanorių grupės, siekiančios pasitarnauti visuomenei ir ją transformuoti tiek socialiniu, tiek ekonominiu atžvilgiu. Socialinėje ekonomikoje veikiančias organizacijas geriausiai apibūdina šie kriterijai:

Jos prisideda prie efektyvesnės konkurencijos rinkoje, skatina solidarumą ir stiprina visuomenės sanglaudą.

Pirminis jų tikslas nėra pelno generavimas ar jo paskirstymas dalininkams, bet visuomenei naudingų tikslų siekimas.

Dažniausiai jų valdymo modelis grindžiamas solidarumo ir savitarpiškumo principais, remiantis demokratišku visų narių balsavimu, kai „vienas žmogus turi vieną balsą“. Neretai tokių organizacijų valdymas gali būti patikimas ne investuotojams, bet ir darbuotojams, klientams ar net savanoriams, kurie yra neatsiejama socialinės ekonomikos organizacijų dalis.

Jos yra lanksčios ir inovatyvios (lengvai prisitaiko prie besikeičiančių socialinių ir ekonominių aplinkybių).

Jos yra grindžiamos aktyvaus (ir dažnai savanoriško) dalyvavimo ir įsipareigojimo principais.

ES Statistika

Socialinė ekonomika sudaro 10 proc. visos Europos ekonomikos BVP.

Socialinė ekonomika įdarbina daugiau nei 11 milijonų darbuotojų arba 4,5 proc. visų užimtųjų.

Kas yra socialinis verslas ir kuo jis ypatingas?

Socialinio verslo organizacijos yra socialinės ekonomikos dalis. Jos veikia siekdamos visuomenei naudingų tikslų (socialinių, visuomeninių ar aplinkosauginių) ir nėra susikoncentravusios vien į pelno maksimizavimą. Tokie verslai dažnai taiko novatoriškus principus kurdami produktus arba paslaugas ar organizuodami savo darbą bei gamybą. Jie taip pat dažnai įdarbina žmones iš labiausiai socialiai pažeidžiamų grupių, todėl ženkliai prisideda prie socialinės sanglaudos didinimo, naujų darbo vietų kūrimo ir socialinės nelygybės mažinimo.

Socialinis verslas gali veikti įvairiom formom, tačiau nuo tradicinio verslo modelio skiriasi tuo, kad pirminė jo misija yra socialinis poveikis ir nauda visuomenei – opių socialinių problemų arba rinkos nepakankamumo mažinimas ar švelninimas – o ne akcininkų pelno maksimizavimas, todėl didžioji dalis uždirbto pelno pirmiausiai naudojama socialinių tikslų įgyvendinimui, t. y. reinvestuojama į savo veiklos plėtrą arba naudojama visuomeninei, labdaringai veiklai. Socialinio verslo organizacija privalo:

  • turėti finansiškai tvarų ir gyvybingą verslo modelį, kurio dėka didžiąją dalį (arba ne mažiau nei 50 proc.) savo pajamų galėtų sugeneruoti vykdydama komercinę veiklą;
  • taikyti novatoriškus sprendimus (tai neturi būti visiškai nauja idėja, tačiau nauja bent toje srityje, sektoriuje, geografinėje vietovėje, tikslinėje grupėje, ar pan.), socialines inovacijas arba sėkmingą praktiką, kuriant ir parduodant produktus arba paslaugas;
  • didžąją dal uždirbamo pelno reinvestuoti į socialinio verslo plėtrą arba skirti socialinei problemai spręsti, siekiant didinti poveikį visuomenei;
  • savo įstatyminiuose dokumentuose aiškiai apibrėžti socialinę arba aplinkosauginę misiją ir gebėti pagrįsti jos teikiamą naudą visuomenei;
  • nemokėti dividendų investuotojams ar akcininkams, nes jos tikslas nėra akcininkų kapitalo didinimas, tačiau sudaryti galimybę investuotojui atgauti pradinę investiciją;
  • suteikti galimybę darbuotojams gauti konkurencingus, rinkos lygio atlyginimus ir sukurti geresnes darbo sąlygas nei vidutinėje tradicinėje pelno siekiančioje įmonėje;
  • taikyti atviro ir skaidraus valdymo metodus, į svarbių sprendimų priėmimą įtraukdama organizacijos darbuotojus, akcininkus bei savanorius;
  • veikti darnoje su aplinka ir užtikrinti efektyvų resursų panaudojimą be žalos aplinkai.

Nepaisant labai plataus socialinio verslo veiklos spektro, daugiausiai tokių organizacijų Europos Sąjungoje veikia trijose srityse:

  • integracija į darbo rinką (mokymai bedarbiams ir reintegravimas į darbo rinką)
  • asmeninės paslaugos (pvz., vaikų priežiūra, paslaugos senjorams, „nuotolinės“ paslaugos, pagalba socialiai atskirtiems žmonėms ir t.t.)
  • socialiai atskirtų vietovių vystymas (pvz., socialiniai verslai labai nutolusiose kaimo vietovėse, gyvenamųjų rajonų vystymas/reabilitacinės programos kaimo vietovėse ir t.t.)
  • Socialinio verslo kuriama nauda visuomenei
  • kuria naujas, ilgalaikes darbo vietas;
  • skatina tvaresnį verslą;
  • didina šalies ekonominį konkurencingumą;
  • mažina socialinėms išmokoms skirtą valstybės biudžetą;
  • skatina pažangų augimą socialinėmis inovacijomis;
  • skatina socialinę sanglaudą;
  • mažina socialinę atskirtį, nelygybę ir aplinkosaugines problemas.

Kas yra socialinė inovacija?

Socialinė inovacija (angl. social innovation) – tai naujų socialinių idėjų vystymas, veikiančių novatoriškų metodų ir praktikų iš kitų sektorių perkėlimas ir įgyvendinimas (produktai, paslaugos, mechanizmai), siekiant patenkinti socialinius poreikius, spręsti įsisenėjusias socialines bei aplinkosaugines problemas bei kurti naujus socialinius ryšius ir bendradarbiavimą. Socialinių inovacijų rezultatas yra modernių (naujų), dažnai netradicinių sprendimų suradimas. Šių inovacijų paplitimą paskatino informacinės technologijos ir pasikeitęs įtakos balansas pavienio asmens (vartotojo) naudai. Tai yra principas, pritaikomas kuriant socialinį verslą ar sprendžiant pasirinktą problemą.

Kas yra socialinis verslininkas?

Socialiniu verslininku (angl. social entrepreneur) gali tapti bet kokios profesijos atstovas (-ė), jeigu jis yra ambicingas ir atkaklus, norintis išspręsti svarbią socialinę problemą ir gebantis atrasti bei pasiūlyti naujų idėjų plataus masto pokyčiams įgyvendinti.

Vietoj to, kad paliktų socialinių problemų sprendimą valstybei, socialinis verslininkas geba atpažinti visuomenės poreikį tam tikrai paslaugai ar produktui, suvokti, kas neveikia, ir išspręsti problemą, pritaikant savo žinias, energiją ir idėjas bei išnaudojant verslo principus sistemai keisti ar problemai spręsti.

Geriausi socialiniai verslininkai yra puikūs talentų ieškotojai ir gyvi pavyzdžiai, kad žmonės, sugebantys paversti savo idėjas praktiniais darbais ir rezultatais, gali pasiekti viską.

Kaip socialinis verslas skiriasi nuo įmonių socialinės atsakomybės?

Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) (angl. Corporate Social Responsibility arba CSR) yra įmonių ideologija, kuri į savo veiklą savanoriškai įtraukia socialinius ir aplinkosauginius klausimus bei santykiuose su visais suinteresuotais visuomenės, verslo ir valdžios atstovais vadovaujasi pagarbos žmogui, visuomenei bei gamtai vertybiniais principais. Vis dėlto, šią ideologiją praktikuoja įmonės, kurių pagrindinis tikslas – pelno maksimizavimas. Vienas iš dažniausiai praktikuojamų ĮSA sprendimų – pinigų aukojimas socialiniams tikslams. Tuo tarpu socialinis verslas susikuria tam, kad padarytų kuo didesnį socialinį poveikį ir pokytį ir pelno maksimizavimas nėra pagrindinis jo tikslas.

Kaip socialinė įmonė susijusi su socialiniu verslu?

Socialinė įmonė yra vienas iš socialinio verslo modelių (užimtumo modelis), kurio socialinė misija yra sukoncentruota į užimtumo galimybių kūrimą socialinės atskirties grupėms priklausantiems asmenims – nedirbantiems neįgaliesiems, ilgalaikiams bedarbiams, asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip penkeri metai, vienišoms motinoms arba tėvams, grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų asmenims. Šis modelis apsiriboja tik tam tikrų socialinės atskirties grupių reintegracija į darbo rinką ir neatspindi plataus spektro socialinio verslo kuriamų sprendimų.

Gerieji socialinio verslo pavyzdžiai

7 socialinio verslo principai

Pagal Nobelio premijos laureatą Dr. Muhammad Yunus

  1. Socialinio verslo misija yra išspręsti tam tikrą socialinę problemą visuomenėje (per socialinę inovaciją arba sėkmingų praktikų pritaikymą).
  2. Socialinis verslas yra finansiškai tvarus, turi gyvybingą verslo modelį.
  3. Socialinis verslas nemoka dividendų investuotojams – jo tikslas nėra akcininkų kapitalo maksimizavimas.
  4. Pelnas eina socialinei problemai spręsti arba yra reinvestuojamas į socialinio verslo plėtrą.
  5. Socialinis verslas veikia darnoje su aplinka.
  6. Darbuotojai gauna rinkos lygio arba aukštesnius atlyginimus, jų darbo sąlygos yra geresnės nei vidutinėje įmonėje.
  7. Kurk su džiaugsmu!