Galimybė surengti šią parodą atsirado kelmiškei Elenai Steponkienei padovanojus muziejui sovietmečio laikotarpio velykinius atvirukus.
Viena seniausių žmonijos bendravimo formų – susirašinėjimas laiškais. Manoma, jog tradicija sveikinti savo artimuosius rašytais linkėjimais įvairiomis progomis atsirado dar senovės Kinijoje bei senovės Egipte. Nuo XIX a. pradžios susirašinėjime ima populiarėti atvirukai. Atvirukų prototipais galima laikyti viduramžių graviūras ir litografijas. Europoje rasti seniausi atvirukų pavyzdžiai datuojami XIV-XV amžiais. Tuomet tai buvo prabangūs, rankų darbo kūriniai, kuriuos vieni kitiems dovanodavo aristokratai. XV a. išradus spaudos presą, jo teikiamos galimybės buvo pritaikytos ir nedidelio formato piešinių spaudoje. Minėta aplinkybė ir tai, jog apie 1840 m. atsirado pašto ženklai, lėmė atvirukų atpigimą ir didesnį prieinamumą. Maždaug XIX a. viduryje, Anglijoje, atsiranda ir pirmieji serijiniai atvirukai. Nors jų gamintojai manė, jog tai tebus tik trumpalaikė mada, XX a. pradžioje atvirukai užkariavo visą Europą.
Lietuvoje atvirukai išplito XIX a. pabaigoje. Daugiausia jų atkeliaudavo iš Vakarų Europos. Nors jų buvo spausdinama ir Lietuvoje, tačiau iki 1904 m., caro draudimo rašyti lietuviškomis raidėmis panaikinimo, užrašai ant jų buvo lenkų, rusų bei prancūzų kalbomis. Vėliau Lietuvos leidyklos dažnai iš užsienio įsigydavo atvirukų klišes, ant kurių uždėdavo lietuvišką tekstą.
Atvirukų leidybos suklestėjimo Lietuvoje metas – 1918-1940 m. Atvirukuose atspausdavo įvairiausius vaizdus: miestų, istorijos ir architektūros paminklų, kraštovaizdžių ir kt. XX a. pradžioje išplito ir proginiai atvirukai, kurie buvo siunčiami Šv. Velykų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ar vardo dienos proga.
Velykinių atvirukų, palyginus su kalėdiniais, yra nedaug. Juose buvo vaizduojami margučiai, viščiukai, kiškučiai, gėlės. Religinė simbolika (Prisikėlusio Kristaus atvaizdai, Dievo avinėlis ir pan.) naudota palyginti mažai. Tik lietuviškuose atvirukuose vaizduojami marginti kiaušiniai. Vakarų Europoje plitusiuose atvirukuose vaizduoti kiaušiniai – labai išdidinti ir atrodo nenatūraliai. Tremtiniai iš Sibiro Lietuvoje likusiems giminaičiams siųsdavo savo pačių gamintus sveikinimų atvirukus.
Sovietmečiu religinių švenčių atvirukai nebuvo spausdinami. Tad, minimu laikotarpiu išplito vadinamieji fotoatvirukai, kuriuos platino fotografai. Jie nufotografuodavo ir spausdindavo kaip nuotraukas „smetoninius“ atvirukus, užsienyje paplitusius Velykinius paveikslus ar Šv. Rašto iliustracijas. Kartais šie atvirukai buvo paspalvinami medvilnei skirtais dažais. Dažniausiai šų atvirukų nelegaliai buvo galima įsigyti prie bažnyčių ar turguose. Jie buvo labai populiarūs. Visgi, Velykinių atvirukų šiuo laikotarpiu sparčiai mažėjo, juose daugiausia dominavo kosmopolitiniai vaizdai.
Virtualioje parodoje eksponuojami 1960-1992 m. laikotarpio lietuviški Velykiniai atvirukai.
Parodą galima peržiūrėti http://www.kelmesmuziejus.lt/index,lt,57302,1.html
Atsiliepimai