Virtuali paroda „Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius ir Užventis"

1918 m. Vasario 16 -osios Nepriklausomybės Akto signatarą Joną Smilgevičių  „galima apibūdinti kaip ūkišką ir pragmatišką žmogų. Jam beveik tiktų XIX a. britų ekonomisto Johno Stuarto Millo pavartotos sąvokos homo economicus prasmė – tobulai racionalaus žmogaus siekiančio kuo mažesnėmis sąnaudomis gauti geriausią įmanomą rezultatą. Tačiau pelno ir naudos jis siekė visų pirma ne vien sau ir savo šeimai, bet lietuvių tautai ir vėliau – valstybei. Todėl reikėjo įgyti reikiamą išsilavinimą geriausiose to meto Vokietijos aukštosiose mokyklose, būtent agronomo specialybę, kurios kompetencijas būtų galima pritaikyti praktiškai keliant tėvynės žemės ūkį ir pramonę. Visapusiškai signataras buvo išvystęs ūkį savo mylimame Užventyje, kuriame yra pagrindiniai jo atminties ženklai”  (Selenis, 2019)

Jonas Smilgevičius, gyvendamas Užventyje, aktyviai dalyvavo jo viešajame gyvenime, užsiėmė mecenatyste: rėmė naujos Užvenčio bažnyčios statybą, 1934 metais prisidėjo rengiant dainų ir sporto šventę jo dvaro sodyboje. Užvenčio dvare pritaikydamas tuometinio mokslo reikalavimus Jonas Smilgevičius jį pavertė klestinčiu ūkiu. Tuo laikotarpiu dvare veikusius gamybinius ir ūkinius pastatus šiek tiek nevienodai įvardija skirtingi šaltiniai. I. Semaškaitė „Lietuvos dvaruose“ rašė: pastatė malūną, plytinę, lentpjūvę, spirito varyklą, elektrinę. Pasak kraštotyrininko V. Rimkaus J. Smilgevičius dvare pastatydino modernią keturių degimo kamerų plytinę, dvare veikė spirito varykla, modernus valcų malūnas, elektrinė, lentpjūvė, pieninė, sūrinė, kalvė, stovėjo šiltnamiai, buvo pirmoji Lietuvoje tabako plantacija su džiovykla. B. Kviklys „Mūsų Lietuvoje“ rašė, kad dvare įrengė ir pastatė malūną, spirito varyklą, plytinę, elektrinę, sūrinę. Dvaro darbininkų būstai buvo gražiai atremontuoti, kiekvienai šeimai skirta po du tris kambarius, o atlyginimas mokamas aukštesnis nei kitur. „Suvedus ūkinės veiklos galus, išeitų, kad Užventyje varė spiritą, augino tabaką, veisė karpius, gamino sūrius, veikė pieninė, lentpjūvė, kalkinė, plytinė, malė miltus, kruopas, turėjo savos elektros. Gyvulininkystėje užsiėmė jorkšyrų kiaulėmis, švicų karvėmis, ardėnų arkliais (sunkiaisiais), dar augino sėklai dobilus <...> Taigi, buvo, ko gera, didžiausias kultūrinis ūkis Lietuvoje, pritaikytas prie vietos sąlygų ir sumaniai pagal paskutinį agronomijos mokslo žodį vedamas (Grigaravičius 2019).

 

Parodą galite apžiūrėti http://www.kelmesmuziejus.lt/56843/virsutinis-meniu-renginiai/virtualios-parodos/nepriklausomybes-akto-signataras-jonas-smilgevicius-ir-uzventis-(2021-m).html

Atsiliepimai

Komentuoti