Šokio spektaklis „Šokis skalbimo mašinai ir mamai“ ir instaliacija „Šokis objektui ir šeimai“

Džiaugiamės pristatydami šiuolaikinio meno festivalio „Erdvės“ pirmąjį šokio spektaklį „Šokis skalbimo mašinai ir mamai“ ir instaliaciją „Šokis objektui ir šeimai“

„Šoku skalbimo mašinai ir tau, nes neatsimenu jokių mūsų pokalbių. Net nebežinau, ar jų iš viso buvo. Žmonės sako, kad mylėjai mane. O aš neprisimenu nei tavo buvimo kartu, nei tavo balso, nei prisilietimų. Turiu tik senų nuotraukų. Žiūriu į jas, matau tavo liūdną veidą ir vis kartojuosi tą vienintelį prisiminimą apie tave. Ir pradedu bijoti, kad to, ką prisimenu, iš tikrųjų niekada ir nebuvo. Todėl šoku. Šoku tau. Nes mes nebepasikalbėsime, bet gal dar galime kartu pašokti.“

Šokio instaliacija „Šokis objektui ir šeimai“

Choreografės ir šokėjos Gretos Grinevičiūtės šokio spektaklių trilogiją apibendrina instaliacija „Šokis objektui ir šeimai“. Joje dėmesys krypsta į skirtingus šeimų išgyvenimus bei jose tarpstančius santykius, kuriuos instaliacijos kūrėjai permąstyti kviečia per kitų patirtį. Čia svarbiausia užmegzti dialogą tarp savęs ir savo artimųjų, užduoti nepatogius klausimus, ieškoti meilės ir palaikymo sunkiausiomis akimirkomis. O kartais – ir drąsiai išreikšti asmeninę poziciją.

Nuo ankstesnių, darbą įkvėpusių G. Grinevičiūtės trilogijos darbų („Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“ (2018); „Šokis skalbimo mašinai ir mamai“ (2020); „Šokis objektui ir vaikui (2021)) pristatoma premjera skirsis ir savo forma: čia įvairūs paveikslai atgis žiūrovų telefonų ekranuose. Juose besikuriančią instaliaciją praturtins šokantis kūnas, kurio judesį auditorija atpažins paveikslų pasakojimuose. Anksčiau pristatytus choreografės darbus stebėję žiūrovai turės galimybę išvysti ir jau pažįstamus, premjeroje į vyksmą sugrįžtančius personažus.

Naujajame G. Grinevičiūtės darbe dekonstruojamos ir naujai sujungiamos šokio, veiksmo, kalbos, muzikos ištraukos iš visos šiuolaikinio šokio spektaklių trilogijos, o kūrybinėje komandoje susitinka Paulius Markevičius, Agnė Matulevičiūtė, Vytautas Katkus ir Nidas Kaniušas.

Instaliaciją finansuoja Lietuvos kultūros taryba.