Paroda „30 Laisvės metų"

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Sovietų Sąjunga priešinosi galimai Lietuvos nepriklausomybei ir konfrontacija su Lietuva apogėjų pasiekė 1991 m. sausio 13 d., kai sovietų kareiviai šturmavo televizijos bokštą. Visame pasaulyje Lietuvos nepriklausomybė buvo pripažinta po 1991 m. rugpjūčio mėnesio pučo Maskvoje. Paskutiniai Rusijos kareiviai Lietuvą paliko 1993 m. rugpjūčio 31 d.

Per pastaruosius tris dešimtmečius, kai gyvavo, vystėsi ir augo Lietuvos valstybė, nuveikta nemažai prasmingų darbų, pasiekta daug žymių rezultatų, užaugo žmonės, garsinantys mūsų šalį visame pasaulyje. Kartu įdėta daug pastangų, kad kasdienis mūsų gyvenimas būtų paprastesnis ir patogesnis. Lietuva sėkmingai įsitvirtino euroatlantinėse struktūrose, modernizavo ekonomiką, itin pagerino pragyvenimo lygį, sukūrė stiprias institucijas ir įtvirtino žodžio laisvę, laisvus ir sąžiningus rinkimus bei teisinę valstybę. Svarbiausia tapome laisvi ir saugūs, apginami, nes tapome ir Europos Sąjungos nariais ir NATO nariais.

Trisdešimt metų – ilgas laikotarpis. Per tą laikotarpį gimė ir išaugo nauja žmonių karta. Ir nors gyvenimas Lietuvoje vis dar nėra visiems lengvas ir gerovės lygio atžvilgiu mes pagal atskirus rodiklius esame ES gale, pažanga vis tiek matoma plika akimi. Iš ES lėšų renovuoti keliai, komunalinis ūkis, mokyklos, ligoninės, pastatyti nuotekų valymo įrenginiai ir modernūs įrenginiai, kad gautumėme pigesnę ir švaresnę energiją. Daug investuota į aplinką ir modernizuota ekonomika. Mūsų miestai ir gyvenvietės keičiasi akyse.

Parodoje „30 Laisvės metų“ daugiausiai pateiktos dokumentinės Kelmės rajone vykusių renginių nuotraukos. Pirmosiose – Nepriklausomybės kūrimosi pradžia: kelmiškių dalyvavimas Sausio 13-osios įvykiuose, pirmoji Kelmės rajono taryba, balsavimas dėl Lietuvos Nepriklausomybės, naujų to laikmečio visuomeninių organizacijų kūrimasis, ryšių mezgimas su vakarų šalių miestais, žmonėmis ir pirmieji užsimezgusio bendradarbiavimo rezultatai.

Dalyje nuotraukų – vaizdai, kuriuose kelmiškiai kartu su visa Lietuva švenčia įstojimą į NATO ir Europos Sąjungą, mini Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1918 m. šimtmetį, Baltijos kelio 30-metį, Lietuvos šaulių sąjungos susikūrimo 100-metį ir atsikūrimo 30-metį, Sąjūdžio 30-metį ir kt.

Nuotraukose, kuriose užfiksuotas istorinių paminklų atidengimo iškilmės, liudija apie žmonių pagarbą mūsų tautos vertybėms, nepriklausomybės siekiui. Pokyčiai švietimo srityje atsispindi per atsinaujinusias mokyklas, atskirų moksleivių, mokytojų pasiekimus. Per trisdešimt metų susiformavo naujos kultūrinio gyvenimo tradicijos, buvo įkurtas teatras, muziejus, Kražių daugiafunkcinis centras, Tytuvėnų piligrimų centras, inovatyviomis paslaugomis, paremtomis naujausiomis informacijos ir ryšių technologijomis, savo veiklas praturtino Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka ir modernia kultūros įstaiga tapo Kelmės kultūros centras.

Dokumentinėse nuotraukose įamžintos renovuotų pastatų atidarymo iškilmės, neatpažįstamai pasikeitę Kelmės gyvenamieji daugiabučiai namai. Deja, daugelio fundamentalių dalykų (keliai, vandentvarka, gamtos apsauga ir kt.), pokyčių, žymiai pagerinusių žmonių gyvenimą, per nuotraukas nebuvo galima parodyti.

Parodoje nėra nė vienos atsitiktinės nuotraukos. Tai arba reikšmingas įvykis, arba šventėje, renginyje užfiksuoti žmonės: rajono vadovai, kurie priiminėjo tame laikmetyje svarbius sprendimus, Garbės piliečiai, padarę daug gerų darbų, aukštus rezultatus pasiekę sportininkai, rašytojai, kurių knygos žinomos Lietuvoje bei šio laikotarpio ryškūs įvairių sričių specialistai, kultūros ir visuomenės veikėjai. O kai kuriose nuotraukose – kelmiškių nuotaikos, atspindinčios mūsų džiaugsmą, kad gyvename Nepriklausomoje Lietuvoje.

Kelmės krašte per tą laikotarpį 9 kartus keitėsi valdžia, Kelmės rajono savivaldybės atstovaujamoji institucija – Kelmės rajono savivaldybės taryba. Turėjome Tarybos pirmininką Vytautą Pikturną (1990-1995) ir penkis merus: Stasį Lekšą (1995-1997), Jurgį Staševičių (1997-2000), Zenoną Mačernių (2000), Kostą Arvasevičių (2000-2012), Vaclovą Andrulį (2012-2023).

Metų pradžioje Kelmės krašto muziejus viešai pakvietė visus norinčius įsijungti į parodos rengimą, tapti jos dalyviais. Rengiamai parodai buvo pateiktos 2843 nuotraukos. Iš jų buvo atrinktos 82 nuotraukos. Parodoje eksponuojamos šių fotografų nuotraukos: A. Žižiūno, S. Maziliausko, R. Pečiulienės, V. Sutkienės, Č. Gudausko, V. Lukono, J. Lipskio, R. Servos, J. Knyzelytės, R. Kančausko, K. Lukošiaus, V. Šimkūno bei nežinomų fotografų nuotraukos iš V. Bukantienės, A. Geštauto, S. Lekšo, K. Lukošiaus asmeninių archyvų ir Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro, Kelmės kultūros centro, Kelmės turizmo ir verslo informacijos centro, Kelmės sporto centro, Kelmės J. Graičiūno gimnazijos, Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos bei Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešosios bibliotekos archyvų.

Labai dėkojame visiems, atsiuntusiems nuotraukas parodai ir atsiprašome tų, kurių nuotraukos dėl parodos apimties nepateko į ją. Visos jos bus išsaugotos Kelmės krašto muziejuje, kaip vertinga informacinė medžiaga apie Nepriklausomos Lietuvos kūrimo pirmuosius dešimtmečius mūsų krašte.

Tekstą parengė D. Žalpienė